pičpilnaitis

pìčpilnaitis, -ė adj. dem. (1), pičpilnáitis (1) žr. pičpilnis: Dar anksti tebėra, o miesčiukas jau pičpilnaitis Žem. Miestelis ir visi jo užkampiai prisikimšo pičpilnaičiai vežimų, arklių ir žmonių Žem. Trobesiai nauji, galvijai gražūs ir aruodai pičpilnaičiai rš. Pìčpilnaitį puodą pieno pripylė, sūrį įbruko: neškias Krš. Pìčpilnaitį viedrą primelžiau Kž. Ka užejom baravykų – krepšą pičpilnáitį parsinešėm vienų galvų! Vg. Pìčpilnaitį bliūdą batvinių iššutino (išvalgė) – tai bent vyrukas! Užv.